Kova dėl pagalbos: kodėl jaunimas Vokietijoje turi laukti terapijos

Kova dėl pagalbos: kodėl jaunimas Vokietijoje turi laukti terapijos

Vaikų ir jaunuolių psichinė sveikata Vokietijoje patiria didelį spaudimą. Skaičiai kelia nerimą: vienas iš penkių jaunesnių nei 18 metų jaunuolių per metus patiria rimtą psichikos sveikatos krizę. Tačiau daugelis nukentėjusiųjų turi laukti ilgą laiką, kad galėtų gauti terapinės pagalbos paslaugas – vidutiniškai apie šešis mėnesius val info pranešė.

Dabartinis tyrimas rodo, kad struktūrinės pagalbos sistemos problemos labai prisideda prie šios situacijos. 2023 m. vaikų sveikatos ataskaita įspūdingai parodo, kokia didelė našta vaikams ir jaunimui, be kita ko, yra pandemijos ir dabartinių krizių, tokių kaip Ukrainos konfliktas ir klimato krizė, pasekmės. Psichologiniai simptomai ypač būdingi mergaitėms, o tai pabrėžia problemos skubumą medicinos žurnalas informuoja toliau.

Tiekimo iššūkiai

Pernelyg apkrautos sveikatos, mokyklų ir jaunimo gerovės sistemos yra pagrindinė kliūtis greitam ir efektyviam gydymui. 15-metė Mia iš Šlėzvigo-Holšteino praneša, kad ją kamuoja nerimo sutrikimai ir panikos priepuoliai, o jos mamai trejus metus teko ieškoti tinkamos terapijos vietos. Šiuo metu Mia gauna tik sporadinius terapijos seansus, kurių nepakanka patenkinti didėjančius jos poreikius dienos naujienos tai apibūdina įspūdingai.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais laukimo į terapijos vietas laikas padvigubėjo. Nepakankamai patenkinamas praktikuojančių vaikų ir paauglių psichiatrų poreikis, todėl daugėja užklausų klinikose. Daugelyje regionų, pavyzdžiui, Dithmarschen rajone, trūksta skubiai reikalingų nuolatinių kvalifikuotų darbuotojų. Mokslininkė Kristin Rodney-Wolf tuo labiau ragina koreguoti poreikių planavimą socialinio draudimo kodekse, siekiant užpildyti pasiūlos spragas.

Prevencija ir palaikymas

Kartu su šiais neatidėliotinais klausimais svarbu imtis prevencinių priemonių. Ekspertai rekomenduoja psichikos sveikatos sritį glaudžiau integruoti į mokyklas, pavyzdžiui, per mokyklų psichologus ir į mokymo programas įtraukti „psichinės sveikatos“ temą. Atsižvelgimas į tokius veiksnius kaip mankšta, mityba ir sveikatos išprusimas taip pat yra žingsnis teisinga linkme siekiant geriau paremti jaunimą.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – klimato baimė, kuria serga 59 % 16–25 metų amžiaus žmonių, aiškiai parodo, kad į šią diskusiją taip pat turi būti įtrauktos naujos temos. Išlieka jaudinantis klausimas, ar ir kaip jaunimas gali glaudžiau dalyvauti kuriant savo sveikatos priežiūrą, kad ne tik skatintų savo stabilumą, bet ir aktyviai prisidėtų prie socialinių iššūkių įveikimo.

Tinkamai pakeitus paramos sistemas ir padidinus visuomenės informuotumą, jaunosios kartos psichikos sveikatos padėtis Vokietijoje galėtų gerokai pagerėti.