Sena amunicija akyse: gelbėjimas giliavandenėje jūroje prie Boltenhageno prasideda!

Sena amunicija akyse: gelbėjimas giliavandenėje jūroje prie Boltenhageno prasideda!

Svarbus bandomasis senos amunicijos atgavimo projektas prasidėjo 2025 m. rugpjūčio 10 d. Vismaro įlankoje prie Boltenhageno. Ši priemonė yra visapusės ekstremalių situacijų programos, skirtos užterštoms ginkluotėms Šiaurės ir Baltijos jūrose, dalis, kuri remiama 100 milijonų eurų iš federalinių fondų. Iš viso per ateinančias keturias savaites specialiai panaudotoje išgavimo platformoje „Baltic Lift“, kuri yra buvęs tanklaivis, dabar yra 54 metrų ilgio ir 18 metrų pločio, iš viso bus išgauta apie 15 tonų senos amunicijos. Pirmajame etape šaudmenų dėžės buvo tiriamos maždaug 22 metrų gylyje. Vykdančioji įmonė, Baltijos jūros nardymo ir gelbėjimo bendrovė iš Rostoko, platformą pritvirtino keturiuose veiklos zonos taškuose ir glaudžiai bendradarbiauja su ekspertais, kad analizuotų poveikį aplinkai.

Daug užterštų vietų apibūdina Šiaurės ir Baltijos jūrų vandenis. Iš viso čia saugoma apie 1,6 milijono tonų senos pasaulinių karų amunicijos, įskaitant bombas, minas, granatas ir cheminio karo agentus. Tokios užterštos vietos kelia rimtą grėsmę ekosistemai ir žmonių saugumui, įspėja ekspertai. Ypač nukentėjo Kolbergo viržynas prieš Kylio fiordą, kur po Antrojo pasaulinio karo buvo išmesti dideli kiekiai. Tai turi įtakos ne tik žvejybai ir laivybai, bet ir turizmui bei vėjo turbinų ir povandeninių kabelių statybai. Kaip ndr.de pranešimus, 2025 m. birželio 18-20 dienomis Kylyje vyks konferencija, kurioje susirinks per 200 ekspertų iš 16 šalių aptarti naujas šaudmenų atgavimo technologijas ir jų iššūkius.

Aplinkos stebėsena ir rizika

Pagrindinis Vismaro įlankos projekto elementas yra aplinkos monitoringas, kuris atliekamas siekiant išanalizuoti gelbėjimo priemonių poveikį jūros aplinkai. Be kita ko, stebima netoli naudojimo vietos išleidžiamų midijų sveikata, siekiant ištirti galimus teršalus po atsigavimo. Jūrinių technologijų ekspertas Wolfgangas Sichermannas pabrėžia, kad didžiausią pavojų kelia ne sprogimas, o koroduojantys šaudmenų konteineriai, iš kurių gali išsiskirti nuodingos medžiagos. Šie komponentai anksčiau buvo nustatyti dėl jų antikancerogeninių ir mutacijas skatinančių savybių.

Šiuo metu Baltijos jūros vandenyse ir nuosėdose jau buvo aptikti nerimą keliantys sprogmenų kiekiai, kuriuose dėl mažesnės vandens apykaitos būna didesnė nuodingų medžiagų koncentracija. Yra rekomenduojamų tyrimų duomenų apie gelsves ir midijas, kurie bus išsamiau užfiksuoti būsimuose tyrimuose. Šių dviejų rūšių analizė yra ypač svarbi, nes ji gali konkrečiai ištirti sprogmenų įtaką jūrų organizmams.

Atsakomybė už tokias atkūrimo operacijas ir susijusią riziką yra didelė, todėl vis labiau reikia dirbti su tarptautiniais partneriais. Vykstant tarptautinei konferencijai Kylyje, Ukrainos delegacija, turinti vertingos kartografavimo ir techninio atkūrimo po vandeniu patirties, taip pat turėtų keistis žiniomis ir įgūdžiais. Nuomones ir požiūrius į šaudmenų šalinimą žr. toliau riffreporter.de, kuriuos ketinama tvariai tobulinti per šį tarpdisciplininį tinklą – tai aiškus ženklas, kad tai ne tik gelbėjimas, bet ir mūsų jūrinės aplinkos apsauga.