Gelbėjimas iš oro Greifsvalde: taip gelbėtojai kovoja su psichiniais randais!

Gelbėjimas iš oro Greifsvalde: taip gelbėtojai kovoja su psichiniais randais!

Ramiame pakrantės miestelyje Greifsvalde yra ne tik fantastiškų paplūdimių, bet ir sudėtingų istorijų apie gelbėtojus, kurie kasdien peržengia savo ribas. Sraigtasparnio pilotas Ehlingas tai iliustruoja įspūdingomis savo buvimo vietos nuotraukomis: paplūdimyje, pievoje ir ant uolų. Šie vaizdai ne tik simbolizuoja „bandomąjį romaną“, bet ir yra savotiškas susidorojimo mechanizmas. Straipsnyje Die Zeit tampa aišku, kad tokie vaizdai būtini norint apdoroti dažnai įtemptus operacijų prisiminimus, tokius kaip tragiški išgyvenimai su nuskendusiais plaukikais ar sunkiai sužalotais vairuotojais.

Viena misija, kurios metu Ehlingas ir jo komanda pirmieji atvyko į įvykio vietą, kur du paaugliai nusinešė gyvybes, buvo ypač įtempta. Norėdamas susidoroti su šiais išgyvenimais, Ehlingas dažnai traukiasi prie Baltijos jūros, žiūri į jūrą ir paskambina tėvams telefonu. Visų pirma, tylūs soul ir bliuzo garsai suteikia jam ramybę ir tylą po triukšmingos darbo dienos. Po tylesnių pamainų kartais gali pasigirsti garsesni roko garsai. Šie metodai yra asmeninės įveikos dalis, tačiau mokslininkai taip pat intensyviai dirba ieškodami sprendimų.

Moksliniai traumų valdymo metodai

Dabartinis prof. dr. Saskia Eschenbacher iš Akono universiteto atliktas tyrimas rodo, kokios svarbios tolesnės diskusijos gelbėtojams. Straipsnyje „Getting it off your soul: transformating pokalbiai traumuojantiems potyriams apdoroti“ pabrėžiama emocinių refleksijų svarba per misijos apibendrinimą. Šie „transformaciniai pokalbiai“ ne tik padeda greitosios pagalbos tarnyboms kognityviai apdoroti traumuojančias patirtis, bet ir suteikia galimybę sumažinti emocinį stresą. Pasak Akkon Hochschule, šių tyrimų metodų tikslas yra geriau suprasti pagalbos tarnybų įtampą ir paversti jas vertingomis mokymosi galimybėmis.

Tyrime rekomenduojama skubios pagalbos ir gelbėjimo organizacijoms kurti pagalbines struktūras ir aktyviai klausti darbuotojų apie jų poreikius. Psichikos sveikatos tema tampa vis svarbesnė, ypač darbuose, kuriems būdingas didelis stresas.

Psichikos sveikata greitosios pagalbos tarnybose

Didėjančią problemą atspindi ir skaičiai: Deutsche Depressionshilfe duomenimis, vienas iš penkių vokiečių tam tikru gyvenimo momentu susirgs depresija, o tai ypač svarbu skubios pagalbos tarnybų darbuotojams. Šie žmonės dažnai susiduria su padidėjusia rizika dėl didelių psichofiziologinių streso veiksnių. Be to, vyrų savižudybių rodikliai yra tris kartus didesni nei moterų, o tai pabrėžia psichikos ligų tabu.

Iniciatyva RUPERT siekiama didinti informuotumą apie psichikos sveikatą skubios pagalbos tarnybose. Anoniminis internetinis pasiūlymas skirtas paskatinti paveiktus darbuotojus kalbėti apie patiriamą stresą ir ieškoti pagalbos. Platforma, kurią galima rasti svetainėje www.rupert-community.de, siūlo informaciją ir galimybę anonimiškai keistis su bendraamžiais. Siekiama padėti nukentėjusiems prisiimti atsakomybę už savo sveikatą.

Pradiniai RUPERT tyrimo rezultatai rodo, kad ankstyva intervencija ir geresnis psichologinio streso suvokimas yra labai svarbūs siekiant pagerinti greitosios pagalbos darbuotojų gyvenimo kokybę ir sveikatą. Todėl tokių paramos pasiūlymų įgyvendinimas galėtų būti svarbus žingsnis siekiant gerovės tų žmonių, kurie dažnai yra savo veiklos šešėlyje.