Merkel ragina diplomatiją: Vokietija turi tapti taiki!

Merkel ragina diplomatiją: Vokietija turi tapti taiki!

Angela Merkel Šverino pilies kieme neseniai pakomentavo svarbias geopolitines problemas, kurios šiuo metu liečia Europą ir pasaulį. Ji dalyvavo panelinėje diskusijoje, kurioje buvo aptartas Rusijos karas prieš Ukrainą ir konfliktai Gazos ruože, pavadinimu „Taikumas“. Tapo aišku, kad A. Merkel aiškiai atsiriboja nuo gynybos ministro Boriso Pistoriuso, kuris pabrėžia, kad Vokietija turi tapti „pasirengusia karui“. [NDR](https://www.ndr.de/nachrichten/mecklenburg-vorpommern/merkel-wir-muessen-friedenstuechtig- Werden,merkel-3662.html) praneša, kad Merkel atkirto, kad Vokietijai gali prireikti karinės jėgos, tačiau dėmesys turėtų būti skiriamas „taiką orientuotai“ orientacijai.

Savo kreipimesi ji pabrėžė diplomatijos svarbą sprendžiant konfliktus ir atremiant agresiją. „Pokalbiai su Rusija būtini norint užbaigti karą“, – sakė buvęs kancleris. Ji atkreipė dėmesį, kad atgrasymas ir diplomatiniai kontaktai yra geriausi būdai užkirsti kelią atakoms. Tai vyksta atsižvelgiant į naujus NATO tikslus, reikalaujančius iki 2035 m. padidinti gynybos išlaidas iki 3,5 procento bendrojo vidaus produkto – planą remia ir tokios šalys kaip Lenkija ir Lietuva, tačiau skeptiškai vertinamos kitos valstybės narės, pavyzdžiui, Belgija ir Ispanija, kurios mano, kad tikslinės išlaidos yra per didelės. BR

Karinių strategijų kritika

Merkel taip pat išreiškė susirūpinimą dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose. Izraelio karinius veiksmus Gazos kare ji apibūdino kaip „griežtus“ ir „kietaširdžius“, o tai visiškai prieštarauja jau dokumentuotiems „Hamas“ žiaurumams. Merkel įsijaučia į protestus Izraelyje, raginančius nutraukti ugnį, ir abejoja Izraelio karinės strategijos veiksmingumu. Šiame kontekste taip pat buvo pastebėta, kad ji jokiu būdu nesigaili pabėgėlių politikos prieš dešimt metų priimtų sprendimų. Ji aiškiai pasakė, kad nepasitenkinimas šia politika neturėtų suteikti vietos ksenofobijai. ZEIT

Vienas ypač pastebimas aspektas buvo Merkel apžvalga apie Vokietijos gynybos išlaidų mažėjimą per pastaruosius du dešimtmečius. Jų nuomone, šis nuosmukis buvo „taikos dividendas“, kuris neturėtų kelti pavojaus naujų federalinių žemių vystymuisi. Nepaisant to, dabartinę situaciją ji pripažįsta lūžio tašku. NATO valstybių susitarimą dėl didesnių išlaidų ji apibūdina kaip logišką ir būtiną dėl reikšmingos grėsmės situacijos, susidariusios po Ukrainos konflikto.

Merkel ir Europos ateitis

Angela Merkel, kuri buvo pirmoji moteris ir Rytų vokietė, pradėjusi eiti kanclerės pareigas ir laikoma viena įtakingiausių moterų pasaulyje, išlieka ryškiausia figūra ne tik Vokietijos politikoje, bet ir pasauliniuose dialoguose. Aiški jų padėtis karinės jėgos ir diplomatijos požiūriu galėtų padėti formuoti reikiamą politinį kursą Vokietijai ir Europai šiais neaiškiais laikais. Dabar lieka klausimas: kaip tarptautinė bendruomenė reaguos į A. Merkel raginimą „taikos kūrimo“ ir kokių veiksmų bus imtasi ateinančiais mėnesiais?