Slėgis Baltijos jūroje: dabartinis vandens lygis kelia nerimą MV!

Slėgis Baltijos jūroje: dabartinis vandens lygis kelia nerimą MV!

2025 m. gruodžio 5 d. potvynių situacija Baltijos jūros pakrantėje Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje yra sprogi tema. Dabartiniai matavimai rodo, kad vandens lygis įvairiuose regionuose pakilo iki nepaprasto lygio. Pavyzdžiui, Vismaro vandens lygis yra 617 cm, o tai yra šiek tiek aukščiau Varnemiundės 617 cm vidutinį aukštą vandens lygį (MHW). Pačioje Varnemiundėje išmatuotas 623 cm vandens lygis, rodantis pakilimą, o apsaugos nuo potvynių priemonių svarba vėl išryškėja. Althagen, Barth, Stralsund, Zassnitz ir Greifswald matavimo stotys jau rodo nerimą keliančias vertes.

Bet ką tai konkrečiai reiškia gyventojams? Potvyniai yra dažniausia stichinė nelaimė visame pasaulyje, ir, pasak Statista, pastaraisiais metais tokių įvykių padaugėjo dėl klimato kaitos. Intensyvūs krituliai ir nykstančių zonų infrastruktūros gedimas rodo, kad savivaldybės čia susiduria su daugybe iššūkių. Jau anksčiau buvo įrodyta, kad paskutiniai dideli audros antplūdžiai spalio mėnesį padarė didelę žalą, vertinamą 56 mln.

Vandens lygis Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje

Išsamiau pažvelgus į vandens lygį Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje, matyti, kad Zingsto vertė šiandien yra 514 cm, o Bodstedt – 517 cm, o Ralsveko – 513 cm. Stepenico regione vandens lygis labai nukrito, kaip matyti Börzow (91 cm) ir Diedrichshagen (39 cm). Šios vertės skiriasi ir rodo, kad oro situacija regione yra labai paveikta.

• Wismar: 617 cm
• Warnemünde: 623 cm
• Zingst: 514 cm
• Bodstedt: 517 cm
• Ralswiek: 513 cm

Šios vertybės iliustruoja, kaip stipriai Baltijos jūros pakrantę gali paveikti potvyniai. Deklaracija apie vidutinį žemą vandens kiekį (MNW) ir vidutinį vandens aukštį (MHW) rodo, kad 2010–2020 m. duomenys yra pagrindas geriau suprasti pokyčius. Didžiausias potvynis Varnemiunde (770 cm) buvo išmatuotas 1872 m. lapkričio 13 d. ir leidžia suprasti ekstremalių oro sąlygų potencialą.

Apsauga nuo potvynių ir atsargumo priemonės

Įspėjimus apie potvynius skelbia federaliniai, valstijos ir vietiniai potvynių valdymo centrai. Jie įvairiais kanalais informuoja gyventojus laiku – ar tai per radiją, televiziją, sirenas ar perspėjimo programėles. Žvelgiant į 2021 m. potvynį, paaiškėjo, kaip skubiai reikia išplėsti apsaugos nuo potvynių priemones. Manoma, kad apie 400 000 žmonių Vokietijoje gali kilti potvynių pavojus, ypač prie upių ir pakrančių regionuose.

Ateinantis laikotarpis parodys, koks iš tiesų efektyvus yra apsaugos nuo potvynių priemonių planavimas ir įgyvendinimas Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje. Aišku viena: stichinės nelaimės yra ne tik nuolatinė rizika, bet ir ženklas, kad turime permąstyti savo rizikos mažinimo strategijas, kad ateityje kiek įmanoma išvengtume žalos.