Rostokas dilema: miškų naikinimas dėl vėjo energijos ar darbo vietų praradimas?

Rostokas dilema: miškų naikinimas dėl vėjo energijos ar darbo vietų praradimas?

Rostokas laukia novatoriško sprendimo, galinčio paveikti ne tik miestą, bet ir visą regioną. EEW, pagrindinis vėjo energijos pramonės tiekėjas, planuoja plėsti savo gamybos plotus Hanzos mieste. Įgyvendinant šį projektą planuojama iškirsti beveik 15 hektarų ploto senovinį mišką, kuris jau įkaitino aplinkosaugininkų mintis. Anot „Ostsee-Zeitung“, „ne“ patvirtinimui nelaikomas pasirinkimu, nes tai turėtų didžiulį poveikį darbo vietų kūrimui ir saugumui. Šio patvirtinimo svarba tampa aišku, kai atsižvelgiama į tai, kad EEW kasmet sumoka milijonus prekybos mokesčių Rostokui, o plėtra yra labai svarbi siekiant užtikrinti 1000 darbo vietų.

Tačiau tai ne vienintelės žinios iš Rostoko. Kol miestui sunku gauti pritarimą EEW plėtrai, taip pat buvo pasirašyta nauja sutartis dėl vėjo jėgainių parko statybų jūroje. Tikimasi, kad nuo 2028 m. vėjo jėgainių parkas, žinomas kaip „Gennaker“, aprūpins energija daugiau nei milijoną namų ūkių. EEW, kaip patikimas plieninių vamzdžių gamintojas, prisidės prie 63 plieninių vėjo turbinų pamatų. Projektas ne tik yra reikšmingas žingsnis link atsinaujinančios energijos, bet ir kelerius metus užtikrina daugiau nei 1000 darbo vietų, toliau stiprindamas ekonominį stabilumą Rostoko srityje, kaip praneša NDR.

Aplinkos apsauga vs ekonominis būtinumas

Nepaisant to, aplinkos apsaugos klausimas tebėra opi sritis. Gamtos apsauga supriešinama su ekonominiais interesais, o sprendimus priimantys asmenys susiduria su sunkiu pasirinkimu, kam teikti pirmenybę. Galimybė sukurti naujas darbo vietas ir klestėti išplečiant EEW prieštarauja aplinkosaugininkų, reikalaujančių išsaugoti mišką, susirūpinimui. Šiame miške ne tik gyvena įvairios gyvūnų rūšys, bet ir atlieka svarbų vaidmenį miesto ekosistemoje.

Remiantis Vokietijos jūrų uostų analize, federalinė vyriausybė turi aiškius tikslus: vėjo energijos išplėtimas jūroje iki 2030 m. turėtų padidėti iki 30 gigavatų, o iki 2045 m. – iki 70 gigavatų. Norint pasiekti šiuos ambicingus tikslus, reikės didelio ofšorinių rinkų augimo. Dėl to, norint užtikrinti sklandžią logistiką ir reikalingų vėjo jėgainių statybą, būtina sukurti papildomų pajėgumų Vokietijos jūrų uostuose.

Ateities iššūkiai

Jūros vėjo energetikos plėtra reikalauja ne tik papildomų erdvių sunkiasvorei logistikai, bet ir didelių investicijų į jūrų uostų infrastruktūrą. Ekspertų teigimu, per ateinančius metus gali prireikti iki 7000 naujų vėjo jėgainių jūroje, kurių kiekviena būtų aukštesnė nei 300 metrų ir sveria daugiau nei 2500 tonų. Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, EEW projektas yra dar svarbesnis, nes tik turint tvirtą gamybos pajėgumų ir darbo vietų bazę Rostoko vieta išliks konkurencinga Vokietijos ofšorinėje rinkoje.

Ateinantys mėnesiai bus labai svarbūs Rostokui nustatant ateities kursą. Ar miestas pasiduos spaudimui ir duos leidimą plėsti EEĮ? O gal pirmiausia bus aplinkos apsauga? Akivaizdu, kad čia ne tik priimamas verslo sprendimas, bet ir turi būti padėti pamatai ekonominei bei ekologinei regiono plėtrai. Dėl akivaizdžios dilemos reikia protingo ir koordinuoto požiūrio, kad būtų skatinamas ekonomikos atsigavimas ir apsaugota aplinka.

Bet kuriuo atveju galima sakyti: Rostokas eina teisingu keliu, kad taptų svarbiu atsinaujinančios energijos centru, jei visi dalyvaujantys nori susiburti ir rasti bendrų sprendimų. Taigi žodžiui „ne“, regis, šioje diskusijoje nebus leista suvaidinti savo vaidmenį.