Potvyniai MV: esamas vandens lygis užtikrina įspėjimą!
Sužinokite dabartinį Baltijos jūros vandens lygį Štralzunde ir kituose Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos miestuose 2025 m. spalio 15 d.

Potvyniai MV: esamas vandens lygis užtikrina įspėjimą!
Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas vandens lygiui Baltijos jūroje, ypač po smarkių audrų bangų, kurios paskutinį kartą kilo spalį. Pagal Baltijos jūros laikraštis Varnemiundės matavimo stotis 2010–2020 m. rodo reikšmingą 617 cm vidutinį vandens lygį, o vidutinė žema temperatūra (MNW) yra 407 cm. Tačiau nereikėtų pamiršti istorinių įrašų: aukščiausias potvynio lygis buvo 770 cm 1872 m., o žemiausias – 332 cm 1967 m.
Audros bangų klasės svyruoja nuo nestiprios audros bangos, pakilusios 1,00–1,25 m virš vidutinio vandens lygio, iki labai stiprių audrų bangų, viršijančių vandens lygį daugiau nei 2,00 m. Todėl svarbu stebėti pokyčius. Per paskutinius ekstremalius oro reiškinius Zasnico miestui teko bijoti didelės žalos, kuri siekia 56 mln. eurų, iš kurių maždaug 42 mln. eurų prireikė infrastruktūrai atstatyti, o dar šešių milijonų eurų prireikė smėlio paplūdimiuose ir kopose papildyti.
Vandens lygis išsamiai
Dabartinis vandens lygis iš įvairių vietų suteikia informacijos apie situaciją. 2025 m. spalio 15 d. vertės rodo, kad, pavyzdžiui, vandens lygis Zingste yra 519 cm, o Bodstedte – 523 cm. Palyginimui, Ralswiekas taip pat praneša apie 523 cm. Čia pateikiama vandens lygio įvairiose matavimo stotyse apžvalga:
| Vieta | Vandens lygis (cm) | Skirtumas nuo vidutinio vandens (cm) |
|---|---|---|
| Zingst | 519 | +12 |
| Bodstedtas | 523 | +13 |
| Ralsvekas | 523 | +15 |
| Blogi raumenys | 600 | -21 |
| Štralzundas | 243 | -4 |
Tokiais atvejais labai svarbūs potvynių valdymo centrų perspėjimai. Jie ateina įvairiais kanalais, tokiais kaip radijas, televizija ar net socialiniai tinklai, kad gyventojai būtų laiku informuoti. Svarbu išlikti budriems ir nuolat stebėti pokyčius.
Istorinės apžvalgos ir perspektyvos
Panašu, kad didėjantys audrų antplūdžiai ir jų pasekmės yra nuolatinė šiaurės rytų Vokietijos problema, kurios negalima ignoruoti. Pastarieji potvyniai vietos valdžios institucijoms aiškiai parodė, kad būtinos didelės infrastruktūros gerinimo priemonės. Siekiant užtikrinti pakrančių regionų saugumą, vis tiek gali prireikti didelio valymo ir išplėsti apsaugos įrenginius. Nes aišku viena: Baltijos jūra išlieka gyvybinga, bet kartu ir iššūkių kelianti kaimynė kaimyninėms bendruomenėms. Ar ateityje ir toliau bus imamasi prevencinių priemonių, kad tokių įvykių poveikis būtų kuo mažesnis? Lygio portalas MV nuolat teikia naujausius duomenis, kad galėtų stebėti, kas vyksta.