Laiko perteklius ar trūkumas? Mūsų laiko suvokimo iššūkis

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Straipsnyje akcentuojami 2025 m. spalio 25 d. laiko suvokimo iššūkiai ir apmąstoma laiko turtas bei skurdas.

Der Artikel beleuchtet die Herausforderungen der Zeitwahrnehmung am 25.10.2025 und reflektiert über Zeitreichtum und -armut.
Straipsnyje akcentuojami 2025 m. spalio 25 d. laiko suvokimo iššūkiai ir apmąstoma laiko turtas bei skurdas.

Laiko perteklius ar trūkumas? Mūsų laiko suvokimo iššūkis

Vis daugiau žmonių į laiką žiūri kaip į priešą, o ne kaip į vertingą prekę. Jausmas, kuris yra plačiai paplitęs ir dažnai apsunkina mūsų gyvenimą. Pastor Annette Behnken savo „Žodyje sekmadieniui“ pabrėžia nuolatinį mūsų gyvenimo pagreitį ir klausia, kaip galėtume išvengti šio įtempto tempo. Ji remiasi bibline išmintimi, kuri sako, kad viskam ateina laikas – juoktis, verkti, dirbti ir mylėti. Remiantis pranešimu, kurį pateikė ARD medijos biblioteka Periodiškas skurdas ir dėl to kylantis spaudimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant nelaimę ir ligas.

Didėjantis įtemptas kasdienio gyvenimo tempas reiškia, kad daugelis iš mūsų jaučia, kad nuolat bėgame iš paskos. Svarbu būtų žiūrėti į laiką ne tik kaip į išteklius, bet ir kaip į kažką, kas pati savaime turi vertę. Andreasas J. Obrechtas taip pat apmąsto tai savo knygoje „Laiko turtas – laiko skurdas“, kurioje aprašo savo išgyvenimus apleistoje Pietų Ramiojo vandenyno saloje. Obrechtas ragina apmąstyti savo paties laiko suvokimą ir pateikia įdomių argumentų, kad laikas ne visada turi būti užpildytas, kad jis išsipildytų. Informaciją apie šį darbą rasite adresu lbib.de.

Laiko sociologija

Kita įdomi tema – laiko sociologija, nagrinėjanti socialinį laiko supratimą. Skirtingos kultūros skirtingai tvarko laiką, o tai labai priklauso nuo socialinių veiksnių. Kaip Vikipedija aprašo, medžiotojų ir rinkėjų kultūros dažnai neturi abstrakčios laiko sampratos, o žemės ūkis ir gyvulininkystė reikalauja aiškios laiko sampratos. Industrializacija atnešė dar tikslesnę matavimo technologiją, kuri pakeitė būdą, kuriuo mes laikome minutėmis ir sekundėmis.

Ši raida rodo, kad mūsų laiko suvokimas yra glaudžiai susijęs su socialinio gyvenimo organizavimu. Šiuolaikinėse visuomenėse laikas vis labiau pripažįstamas kaip vertingas išteklius, kurį reikia valdyti – reiškinys, dar žinomas kaip „laikas yra pinigai“. Spaudimas dirbti vis efektyviau dažnai sukelia laiko trūkumo ir laiko spaudimo jausmą.

Nepaisant to, svarbu stabtelėti ir pagalvoti apie savo santykius su laiku. Susitvarkymas su savo laiko suvokimu gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Taip galėtume pabėgti nuo nuolatinio bėgimo jausmo ir kasdienybės šurmulyje sukurti vietos būtiniausioms reikmėms.