Suche
Mein Konto
ONPL choras uždarytas: nyksta kultūros paveldas!
Chœur de l’ONPL bus išformuota 2026 m. dėl biudžeto mažinimo, dėl ko iškils pavojus 12 darbo vietų ir iškils kultūros klausimų.
ONPL choras uždarytas: nyksta kultūros paveldas!
Loire nacionalinis orkestras (ONPL) 2025 m. spalio 26 d. turi paskelbti rimtą smūgį: Chœur de l'ONPL bus likviduotas 2026 m. birželio 30 d. Šį apgailėtiną sprendimą orkestro sindikato mišinys priėmė dėl biudžetinių priežasčių. Jau daugiau nei 20 metų chore dalyvauja 70 savanorių dainininkų, kurie veikė ne tik kaip meno institucija, bet ir kaip svarbus regiono socialinės sanglaudos elementas.
Tuo metu, kai kultūros finansavimas yra nuolat tikrinamas, naujienos sukelia gilų apgailestavimą. Esminė problema yra ta, kad Choeur sudaro tik 2% orkestro metinio biudžeto. Nepaisant to, uždarymas turi didelių pasekmių, įskaitant 12 darbo vietų praradimą. Valérie Fayet, kuri vadovavo nuo pat jo įkūrimo ir sukūrusi unikalų vokalinį identitetą, komentavo šį dramatišką posūkį, kad niekada neketino užleisti savo pozicijos.
Sprendimo pagrindas
Sprendimas uždaryti nebuvo netikėtas. Pasak France Musique, orkestro finansinė padėtis yra dramatiška: subsidijos, gautos per Atlanto Luaros ir Meino ir Luaros departamentus bei Pays de la Loire regioną, buvo sumažintos tris kartus. Orkestrui trūksta lygiai 1 018 000 eurų, o tai kelia rimtą grėsmę visam jo meniniam darbui. Orkestro generalinis direktorius Guillaume'as Lamasas aiškino, kad choro uždarymas buvo vienas iš metų svarstytų variantų.
Kultūros biudžetas svarstomas daugelyje regionų, nors nacionaliniu mastu padidinto biudžeto metodų nepakanka norint išsaugoti daugybę kultūros įstaigų. Nors Federalinė kultūros ir žiniasklaidos ministerija 2025 m. padidino biudžetą nuo 2,15 mlrd. eurų iki 2,2 mlrd. eurų, taz.de ir kita žiniasklaida aiškina, kad daugelis kultūros projektų turės nukentėti dėl šių mažinimų. Čia taip pat Chœur de l’ONPL nėra pavienis atvejis.
Meninis palikimas ir bendras įsipareigojimas
Šiuo metu choro nariai suaktyvėjo ir planuoja protesto koncertus, kad atkreiptų dėmesį į savo keblią padėtį. Be to, jie pradėjo peticiją dėl pokyčių. Tai aiškus raginimas kultūros politikai galvoti apie kultūros institucijų svarbą regionuose. Choro iširimas suvokiamas ne tik kaip 20 metų meninio meistriškumo praradimas, bet ir gali turėti ilgalaikių padarinių visam regiono kultūriniam kraštovaizdžiui.
Tuo metu, kai kultūros vertė kaip niekad išbandoma, reikia tikėtis, kad tokių iniciatyvų populiarumas neblės. Nes tik kartu galima išgirsti kultūros balsus net ir sunkiais laikais. Chœur likimas turėtų būti vertinamas kaip įspėjamasis signalas visam kultūros sektoriui, siekiant išvengti tokių praradimų ateityje.