Vilkas Žemutinėje Saksonijoje: ūkininkų ir politikos ginčas!

Vilkas Žemutinėje Saksonijoje: ūkininkų ir politikos ginčas!

Vechta, Deutschland - Vilkas buvo sprogstamoji tema nuo imigracijos šiaurės vakarų Vokietijoje, kuri šildo protus. Kas būtų pamanęs, kad sugrįžimas iš gyvūno, kuris buvo laikomas išnykęs daugiau nei šimtą metų, sukels tiek daug ginčų? 2014 m. Pabaigoje vilkas pasirodė regione, kuris buvo užfiksuotas ekologiniame ūkyje Großenkneten mieste. Nuo to laiko jis tęsėsi neramus: Oldenburgo, Vechtos ir Cloppenburgo rajonuose įvyko daugybė pastebėjimų ir naudojimo įtrūkimų. Vien nuo 2014 m. Gruodžio mėn. Iki 2015 m. Vasario mėn. Vechtos rajone buvo suplėšyti beveik 60 ūkio gyvūnų, įskaitant pranešimus apie „Goldenstedter problemos vilką“ 2015 m. Rudenį.

Kitais metais padėtis išliko įtempta. 2017 m. Buvo pranešta apie pirmuosius vilko išpuolius Frieslande ir Wesermarsch, o „Ammerland“ pasirodė vilkas, o kitas buvo neteisėtai nušautas 2017 m. Spalio mėn. Net įdarytas vilkas 2018 m. Buvo informuotas apie prižiūrėtojus. Tačiau vilkai nebuvo tuščias; 2019–2025 m. Keliose apskrityse buvo užfiksuotas įtrūkimų padidėjimas, dėl kurio ūkininkams buvo daromas didelis spaudimas. Gyvūnų teisių aktyvistai ir žemės ūkis buvo rasti begaliniame konflikte, kurį taip pat paskatino didėjantis lankytojų skaičius vilko nurodymuose.

Spaudimas politikai auga

Atsižvelgiant į nuolat didėjančius vilko įtrūkimų skaičių ir besitęsiančius ūkininkų protestus, tokios asociacijos kaip Vokietijos ūkininkų asociacija (DBV) ir Vokietijos medžioklės asociacija (DJV) dabar ragina įsitvirtinti federalinės vyriausybės Vilko politikoje. 2025 m. Balandžio 30 d. „Vilko dienos“ proga jie kreipėsi į vyriausybę įgyvendinti veiksmingą Vilko valdymą ir panaudoti esamą taikymo sritį Vilko akcijoms reguliuoti. Bernhardas Krüskenas iš DBV kritikuoja aukštą vilko atsargų tankį Vokietijoje, kuris sudaro apie 3000 gyvūnų, ir praneša apie 6000 suplėšytų ūkių per metus.

Kruskenas mato vilko išsaugojimo būseną ir reikalauja oficialaus pareiškimo, dėl kurio FFH gairėje turėtų pasikeisti apsaugos būklė. Helmutas Dammannas-Tamke'as iš DJV taip pat palaiko šį požiūrį ir reikalauja, kad vilkas būtų pažemintas ES lygiu ir greito intervencijos valdymas gyvulių įtrūkimams. Kitas centrinis apeliacijos punktas yra neatidėliotinos ganyklų laikymo programos poreikis, kuris yra labai patvirtintas paveiktų gyvūnų savininkų.

Nepasitikėjimas bandos apsaugos priemonėmis

Pasak dr. Kay Ruge iš Vokietijos „Landkreisstag“ (DLT), yra labai netinkama ankstesnė vadovybė. Jis mato mažėjantį vilko priėmimą, ypač Rytų Vokietijoje, ir pabrėžia, kad visuomenė turi būti daugiau informuota apie žemės ūkio problemas su vilkais. Jens Schreinecke, gyvūnų savininkas iš Brandenburgo, taip pat aprašė, kad nepaisant įgyvendintų bandos apsaugos priemonių, yra daugybė problemų ir reikalaujama aktyvesnės bandos apsaugos.

Frontai tarp ūkininkų, medžiotojų ir savivaldybės atrodo sukietėję, tačiau visos pusės žino: jei nieko nepadaroma, atotrūkis tarp gyvūnų ir gamtos išsaugojimo gali būti mažesnė, viena vertus, ir žemės ūkio reikalavimai, kita vertus. DBV kalba apie politinį pasipriešinimą reguliavimui ir reikalauja, kad vienam gyventojams būtų virš 1000 vilkų.

Atrodo, kad bent vienas žingsnis teisinga linkme yra padaryta: su naujai įvestomis gairėmis „Shana“, skatinančia bandos apsaugos priemones, daug vilčių atsipalaiduoti situacijai. Tačiau šiame reglamente susiduriama su įvairiomis ūkininkų, kurie ir toliau mato save pagal patikimą koncepciją, siekiant užtikrinti gamybos ir ganyklų auginimą, reakciją. Belieka išsiaiškinti, ar atsakingi politikai išaugo iš iššūkio ir ar bendras kelias, kuris ne tik atsižvelgia į vilkus, bet ir ūkininkų interesus.

Ateityje tampa aišku, kad norint padidinti gyventojų vilko priėmimą, tik skaidrus ir aktyvus valdymas gali padėti patenkinti tiek gamtos, tiek žemės ūkio poreikius. Reikia tikėtis, kad netrukus įvyks dialogas, skatinantis pradinį supratimą apie papildomus gamtos apsaugos ir žemės ūkio iššūkius, kad visi dalyvaujantys asmenys galėtų rasti sprendimą.