Vilkas Žemutinėje Saksonijoje: prieštaringa ūkininkų ir politikų tema!

Vilkas Žemutinėje Saksonijoje: prieštaringa ūkininkų ir politikų tema!

Nuo tada, kai jis reimigravo į šiaurės vakarų Vokietiją, vilkas buvo sprogstama tema, kaitino žmonių mintis. Kas galėjo pagalvoti, kad daugiau nei šimtą metų laikomo išnykusio gyvūno sugrįžimas sukels tiek daug ginčų? Vilkas regione pasirodė 2014 m. pabaigoje, o tai buvo užfiksuota ekologiniame ūkyje Großenkneten mieste. Nuo tada viskas tęsėsi neramiai: Oldenburgo, Vechtos ir Cloppenburg rajonuose buvo pastebėta daugybė gyvulių ir įtrūkimų. Vien nuo 2014 m. gruodžio iki 2015 m. vasario mėn. Vechtos rajone buvo nužudyta beveik 60 ūkinių gyvūnų, įskaitant pranešimus apie „Goldenstedt probleminį vilką“ 2015 m. rudenį.

Vėlesniais metais padėtis išliko įtempta. 2017 m. buvo pranešta apie pirmuosius vilkų išpuolius Fryzijoje ir Vėzermarše, vienas vilkas pasirodė Ammerlande, o kitas buvo neteisėtai nušautas 2017 m. spalį. Netgi buvo atkreiptas dėmesys į vilko iškamšą, dėl kurios 2018 m. prižiūrėtojai. Tačiau vilkai nedirbo; Nuo 2019 iki 2025 m. keliose apskrityse buvo užfiksuotas įtrūkimų padidėjimas, o tai padarė didelį spaudimą ūkininkams. Gyvūnų teisių aktyvistai ir žemės ūkis atsidūrė nesibaigiančioje konflikte, kurią pakurstė ne tik didėjantis vilkų stebėjimo vietų lankytojų skaičius.

Spaudimas politikams auga

Atsižvelgiant į nuolat didėjantį vilkų žudymo skaičių ir vykstančius ūkininkų protestus, tokios asociacijos kaip Vokietijos ūkininkų asociacija (DBV) ir Vokietijos medžiotojų asociacija (DJV) dabar ragina pakeisti federalinės vyriausybės vilkų politiką. 2025 m. balandžio 30 d., minint „Vilko dieną“, jie kreipėsi į Vyriausybę, prašydami įgyvendinti efektyvų vilkų valdymą ir išnaudoti esamą mastą vilkų populiacijos reguliavimui. Bernhardas Krüskenas iš DBV kritikuoja didelį vilkų populiacijos tankį Vokietijoje, kuris siekia apie 3000 gyvūnų, ir praneša, kad kasmet nužudoma 6000 ūkinių gyvūnų.

Kruskenas mano, kad vilko apsaugos būklė buvo pasiekta, ir reikalauja oficialaus sprendimo, dėl kurio turėtų būti pakeista FFH direktyvoje nustatyta apsaugos būklė. Helmutas Dammannas-Tamke iš DJV taip pat pritaria šiai nuomonei ir ragina sumažinti vilko reitingą ES lygmeniu, taip pat greito įsikišimo valdymą gyvulių protrūkių atveju. Kitas esminis kreipimosi punktas – reikalavimas nedelsiant pradėti ganomų gyvulių apsaugos programą, kuri sulaukė didelio nukentėjusių gyvūnų savininkų pritarimo.

Nepasitikėjimas bandos apsaugos priemonėmis

Pasak daktaro Kay Ruge iš Vokietijos rajonų asociacijos (DLT), dabartinė vadovybė yra labai netinkama. Jis mato, kad vilkų priėmimas mažėja, ypač Rytų Vokietijoje, ir pabrėžia, kad visuomenę reikia daugiau informuoti apie žemės ūkio problemas su vilkais. Gyvūnų savininkas iš Brandenburgo Jensas Schreinecke taip pat aprašė, kad nepaisant įgyvendintų bandos apsaugos priemonių, išlieka daug problemų, ir paragino aktyviau apsaugoti bandą.

Atrodo, kad frontai tarp ūkininkų, medžiotojų ir bendruomenės užkietėjo, tačiau visos pusės žino, kad jei nieko nebus daroma, atotrūkis tarp gyvūnų ir gamtos apsaugos, viena vertus, ir žemės ūkio poreikių, kita vertus, gali dar labiau didėti. DBV kalba apie politinį pasipriešinimą reguliavimui ir ragina nustatyti viršutinę maždaug 1000 vilkų ribą vienai populiacijai.

Panašu, kad bent žingsnis teisinga linkme žengtas: naujai įvesta „SchaNa“ direktyva, skatinanti bandos apsaugos priemones, daugelis tikisi, kad padėtis palengvės. Tačiau šis reglamentas sulaukė prieštaringų ūkininkų reakcijų, kurie ir toliau ieško patikimos koncepcijos, kaip užtikrinti gamybą ir ganyti gyvulius. Belieka pamatyti, ar atsakingi politikai atlaiko iššūkį ir ar pavyks eiti bendru keliu, kuriame būtų atsižvelgiama ne tik į vilkus, bet ir į ūkininkų interesus.

Ateičiai aišku: norint, kad vilkai priimtų daugiau gyventojų, gali padėti tik skaidrus ir aktyvus, tiek gamtos, tiek žemės ūkio poreikius atitinkantis valdymas. Belieka tikėtis, kad netrukus prasidės dialogas, kuris skatins suprasti vienas kitą papildančius gamtos apsaugos ir žemės ūkio iššūkius, kad kiekvienas dalyvaujantis rastų sprendimą.