Naujas vandens įstatymas MV: geriamojo vandens kainos kyla!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Meklenburgas-Vakarų Pomeranija priėmė naują valstybinį vandens ir pakrančių apsaugos įstatymą, skirtą klimato kaitai ir kylančioms vandens kainoms spręsti.

Mecklenburg-Vorpommern beschließt neues Landeswasser- und Küstenschutzgesetz zur Bewältigung des Klimawandels und steigenden Wasserpreisen.
Meklenburgas-Vakarų Pomeranija priėmė naują valstybinį vandens ir pakrančių apsaugos įstatymą, skirtą klimato kaitai ir kylančioms vandens kainoms spręsti.

Naujas vandens įstatymas MV: geriamojo vandens kainos kyla!

Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje labai pasikeitė vandens išteklių naudojimo būdas, o tai tapo ypač reikalinga dėl klimato kaitos. 2025 metų birželio 24 dieną ministrų kabinetas priėmė naują Valstybinį vandens ir pakrančių apsaugos įstatymą. Žemės ūkio ir aplinkos ministras Till Backhaus (SPD) Šverino pilyje pabrėžtinai pristatė pagrindinius įstatymo punktus. Įstatymas turėtų įsigalioti iki metų pabaigos ir bus svarstomas iki valstijos parlamento vasaros atostogų. Reformai, kuria taip pat siekiama reguliuoti vandens naudojimą žemės ūkio sektoriuje, lėmė klimato kaitos poreikiai ir kylančios vandens kainos.

Naujieji reglamentai numato, kad vanduo yra vertinamas kaip vertingas išteklius, kurį reikia saugoti ir naudoti taupiai. Keturių asmenų šeimai netrukus teks ruoštis kylančioms geriamojo vandens kainoms – per metus teks mokėti dar apie 15 eurų. Be to, beveik centu pabrangsta litras geriamojo vandens. Poveikį jaučia ypač ūkininkai, kurie ateityje turės mokėti mokesčius už vandens gavybą: 2 centus už kubinį metrą iš paviršinio vandens, pavyzdžiui, upelių ir ežerų, ir 6 centus už kubinį metrą iš gruntinio vandens.

Išteklių apsauga ir investicijos

Naujovės taip pat apima paskatas naudoti vandenį taupančius drėkinimo metodus, skirtus ūkininkams paremti. Be to, aplink ariamą žemę, kurioje draudžiama tręšti, bus įrengta penkių metrų pločio apsauginė juosta. Šiomis priemonėmis valstybės valdžia tikisi kasmet sugeneruoti apie 11 mln. Šios pajamos turėtų būti skirtos įvairiems apsaugos projektams, tokiems kaip požeminio vandens apsauga, matavimo taškų atnaujinimas.

Tačiau iššūkiai nemaži: kylantis jūros lygis ir vis dažnėjančios audros taip pat reikalauja statyti naujas pakrančių apsaugos sistemas. Žemės ūkis taip pat kenčia nuo sausros, dėl kurios daugelis ūkininkų išsiurbia požeminį vandenį. Tikėtina, kad šalis nepasieks ES Vandens pagrindų direktyvoje nustatyto tikslo iki 2027 m. užtikrinti gerą visų vandens telkinių būklę. Ši direktyva suteikia teisinį pagrindą tausiai naudoti visus vandens išteklius ir užtikrina, kad vanduo būtų saugomas kaip visuotinai prieinamas, bet ribotas išteklius. Politiniu požiūriu šios direktyvos įgyvendinimas laikomas svarbia aplinkos apsaugos dalimi, todėl jį reikia skubiai paspartinti, kad būtų panaikintas klimato kaitos poveikis, keliantis pavojų vandens ištekliams.

Svarba regionui

Vanduo yra būtinas ne tik geriamojo vandens tiekimui, bet ir žemės ūkiui, pramonei ir vietos ekosistemoms. ES priėmė įvairias direktyvas vandens kokybei užtikrinti ir visapusiškai apsaugoti. Be kita ko, Nitratų direktyva ir Maudyklų vandens direktyva užtikrina, kad vandens ištekliai būtų svarbūs ne tik žmonėms, bet ir augalijai bei faunai. Pastaraisiais metais nerimą keliantys oro reiškiniai, tokie kaip potvyniai ir sausros, išryškino reformų būtinybę.

Šiame kontekste tampa aišku, kaip svarbu į diskusiją apie vandens naudojimą įtraukti visas suinteresuotąsias šalis. Šis iššūkis visai visuomenei, kuriame dalyvauja žemės ūkis, pramonė ir gyventojai, yra itin svarbus siekiant užtikrinti tvarų ir kokybišką vandens valdymą ateityje.