Pensininkas (75 m.) po nesėkmingo banko apiplėšimo nuteistas kalėti ketverius su puse metų
75 metų vyras buvo nuteistas kalėti ketverius su puse metų po pasikėsinimo apiplėšti banką Getingene. Išpuolis įvyko Landverhagene, kaltinamasis buvo ginkluotas žaisliniu ginklu ir geležiniu strypu. Socialinė izoliacija ir finansiniai sunkumai lėmė nusikaltimą.

Pensininkas (75 m.) po nesėkmingo banko apiplėšimo nuteistas kalėti ketverius su puse metų
75 metų vyras iš Landverhageno po nesėkmingo banko apiplėšimo turi sėdėti už grotų ketveriems su puse metų. Getingeno apygardos teismas jį nuteisė už pasikėsinimą apiplėšti sunkinančiomis aplinkybėmis ir turto prievartavimą, kai buvo padarytas pavojingas kūno sužalojimas. Teisėjas manė, kad būtina skirti didesnę bausmę nei prokuratūra, kuri iš pradžių reikalavo trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo. Tai aiškiai parodo, kad tokiais atvejais teisingumo sistema ne tik rimtai žiūri į išpuolį, bet ir į pasekmes aukoms. NDR ataskaitos apie šio sprendimo pasekmes.
Incidentas įvyko 2024 m. lapkričio 28 d. vėlyvą popietę Obere Dorfstrasse gatvėje. 74 metų kaltinamasis, anksčiau gyvenęs namelyje ant ratų ir veikęs dėl finansinių sunkumų, į banką pateko su į ginklą panašiu metaliniu strypu ir tikroviškai atrodančiu žaisliniu ginklu. Jis grasino banko darbuotojui ir sukėlė darbuotojų baimę bei siaubą. Galiausiai banko tarnautojo kolega sugebėjo nugalėti nusikaltėlį, o tai, laimei, užkirto kelią kam nors blogesniam.
Pasekmės aukoms
Psichinės ir fizinės pasekmės banko darbuotojams yra rimtos. Viena darbuotoja nuo incidento kovoja su psichikos sveikatos problemomis, o kolegai lūžo pirštas, kurio nebegalima iki galo sulenkti. Šie likimai aiškiai parodo, kad banko apiplėšimas turi ne tik materialinių pasekmių, bet ir ilgalaikį poveikį nukentėjusiųjų gyvenimui. Die Presseportal informuoja apie šią keblią situaciją ir kaltinimus, dėl kurių buvo priimtas nuosprendis.
Ypač pavojinga yra tai, kad pastaraisiais metais padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių nusikalstamumo. Remiantis Maxo Plancko instituto tyrimu, šie nusikaltėliai dažnai yra vyrai ir dažnai iš visuomenės vidurio. Senatvės nusikaltimai nėra laikomi tipišku skurdo nusikaltimu – daugelis nusikaltėlių yra iš stabilios socialinės aplinkos, todėl kyla klausimas, kokie socialiniai ir psichologiniai veiksniai lemia tokius drastiškus sprendimus. Deutschlandfunk pranešimai apie tokias raidos tendencijas ir bendrus su amžiumi susijusių nusikaltimų motyvus.
Akivaizdu, kad turime prisitaikyti ir prie demografinių pokyčių kalėjimų sistemoje. Vyresnio amžiaus kaliniams reikalinga speciali socialinė parama, siekiant pagerinti jų reabilitacijos galimybes. Nors kai kurios federalinės žemės jau yra sukūrusios patalpas senjorams, kitos taiko mišrią vykdymo strategiją, daugelis klausimų vis dar neatsakyta.
Incidentas Landverhagene yra įspūdingas pavyzdys, kad nusikaltimai gali įvykti bet kuriame amžiuje ir kad visuomenės nariai net ir sulaukus 70 metų susiduria su rimtais sprendimais, kurie gali turėti ilgalaikės įtakos jų ir aplinkinių gyvenimui.