Sesuo vidurnaktis: maištingas filmas apie moteris ir patriarchatą!

Sesuo vidurnaktis: maištingas filmas apie moteris ir patriarchatą!

Šiaurės Vokietijos kiną pučia gaivaus oro gurkšnis, o pagrindinį vaidmenį atlieka naujausias režisieriaus Karan Kandhari filmas „Sesuo vidurnaktis“. 2025 m. birželio 14 d. išleistas filmas buvo kuriamas daugiau nei dešimtmetį ir jame yra daug svarbių elementų. Garso takelis yra amerikietiškas, o tai pabrėžia tarptautinę filmo nuojautą. Pati Kandhari pagrindinio vaidmens aktorę Radhiką Apte apibūdina kaip bebaię ir neįtikėtinai aistringą, o tai suteikia ypatingo gylio moterų vaidmenų ir jų atstovavimo visuomenėje temoms.

Pats filmas – tai laukinis pasivažinėjimas absurdiškomis ir maištingomis scenomis, kurios dažnai neturi dialogo. Kritiškai kvestionuojama patriarchalinė struktūra ir išbandomas moterų, kaip nuolankios žmonos, vaidmuo. Šių pasenusių vaidmenų kritika yra ne tik pagrindinė tema, bet ir feministinio judėjimo remiamo šviesaus kino meno ženklas. Istoriškai moterų vaidmenys kine dažnai apsiribojo stereotipiniais vaizdiniais, tačiau tokios kino kūrėjos kaip Chantal Akerman ir Agnès Varda į industriją įneša gaivaus oro. Feministinės filmų kūrėjos prisidėjo prie moteriškų personažų vaizdavimo įvairesniais ir sudėtingesniais būdais, o tai taip pat akivaizdu filme „Sesuo vidurnaktis“.

Judesio kupinos scenos

„Sesuo vidurnaktis“ yra ypatinga tuo, kaip Kandhari ir Apte priartėjo prie veikėjo Umos. Per intensyvias tris savaites trukusias repeticijas jiedu daugiausia dėmesio skyrė personažo judesiams ir laikysenai. Kandhari norėjo, kad Apte įsitvirtintų impulsus savo kūne, o ne per daug dirbtų su savo protu. Tai veda prie vaizdavimo, kuris yra grynas išraiškos ir reakcijos menas. Jos fizinė vaidyba perteikia ne tik istoriją, bet ir emocijas bei vaidmens sudėtingumą.

Nepaisant eksperimentinio požiūrio ir temos, kuriai didelę įtaką daro feministinis judėjimas, antroji filmo pusė neapsieina be trūkumų. Kritikai skundžiasi, kad filmas į pabaigą tampa chaotiškas ir dėl to socialinė žinutė praranda aiškumą. Nors pirmoji pusė stebina savo novatorišku stiliumi ir unikaliu redagavimu, pasakojimas slysta progresuojant ir atrodo neišsamus bei groteskiškas.

Sąmoningas žvilgsnis į moterišką perspektyvą

Tai, kaip „Sesuo vidurnaktis“ vaizduoja moteris, taip pat vertinama diskusijų apie „vyrišką žvilgsnį“ fone. Feministinės kino teoretikos dažnai kritikuoja tai, kad filmai dažnai kuriami iš vyriško žiūrovo perspektyvos. Kita vertus, Kandhari savo filmu bando skatinti moterišką perspektyvą ir paskatinti žiūrovus susimąstyti apie tradicinius lyčių vaidmenis. Moterų buvimas vadovaujančiose pozicijose kino pramonėje ir scenarijuose yra itin svarbus keičiantis moterų vaizdavimui kine, ką įspūdingai demonstruoja „Sesuo vidurnaktis“.

Apskritai „Sesuo vidurnaktis“ atspindi dabartines kino tendencijas ir parodo, kaip svarbu kritiškai kvestionuoti socialines struktūras. Meninės raiškos ir socialinės žinutės derinys daro filmą svarbiu indėliu į diskursą apie lyčių vaidmenis kine.