Steinmeieris ragina atlikti bendrą privalomąją karinę tarnybą: kelias į stiprų Bundesverą!

Steinmeieris ragina atlikti bendrą privalomąją karinę tarnybą: kelias į stiprų Bundesverą!

2025 m. lapkričio 12 d. Bundesveras šventė 70-ąsias savo įkūrimo metines, o tai paskatino federalinį prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį iš esmės susimąstyti. Iškilmingame įžade, kuriame 280 naujokų prisiekė ištikimybę Vokietijos Federacinei Respublikai, jis ryžtingai pasisakė už bendrąją tarnybos pareigą, apimančią ir karinę tarnybą, ir socialines misijas. Savo kalboje Steinmeieris aiškiai pasakė, kad toks privalomas laikotarpis būtų teisingiausias dabartinių iššūkių sprendimas. „Mums reikia daugiau naujokų ir patikimų procedūrų Bundesverui“, – sakė federalinis prezidentas, pabrėžęs, kad netrukus turėtų būti žengti žingsniai šia linkme priėmus naują karo tarnybos įstatymą.

Iškilmėse taip pat buvo atsigręžta į Bundesvero įkūrimą 1955 m. lapkričio 12 d., kai tuometinis gynybos ministras Theodoras Blankas įteikė pirmiesiems kariams paskyrimo pažymėjimus. „Kuriant Bundesverą iš pradžių buvo ne tik laiko spaudimas, bet Vakarų gynybos aljansui turėjo būti skirta iki 500 000 karių“, – prisiminė Steinmeieris. Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, ypač į Rusijos keliamą grėsmę, būtinas patikimas karinis atgrasymo veiksnys.

Išteklių trūkumai ir darbuotojų trūkumas

Daugiau personalo poreikį Bundesvere pabrėžė ir gynybos ministras Borisas Pistorius. Pasak pareiškimo, kad dienos naujienos paskelbta, vyriausybei skubiai reikia papildomų išteklių ir darbuotojų. Plane numatyta išplėsti Bundesverą nuo 60 000 iki 80 000 karių, kad būtų galima reaguoti į dabartinius saugumo politikos iššūkius. „Bundesveras turi tapti patrauklesnis“, – pabrėžė Pistorius, atkreipdamas dėmesį į didesnes finansines paskatas pritraukti naujų darbuotojų.

Rengiamas naujas karo tarnybos įstatymas, kuris iš esmės yra savanoriškas. Nuo 2026 m. jauniems vyrams bus siunčiama anketa, siekiant įvertinti jų susidomėjimą savanoriška karo tarnyba, o moterims taip pat bus suteikta galimybė registruotis. Tačiau kritikai, tokie kaip André Wüstner iš Bundesvero asociacijos, išreiškia susirūpinimą dėl savanoriškumo ir ragina geriau pasiruošti galimam šaukimui į šaukimą.

Kelias į šaukimą | Diskusijos ir reikalavimai

Politinės diskusijos dėl galimo grįžimo prie privalomosios karo tarnybos padaugėjo, ypač po to, kai Sąjunga pareikalavo automatiškai atnaujinti privalomąją karo tarnybą, jei nebus įvykdytas numatytas personalo tikslas. Karo prievolė Vakarų Vokietijoje buvo įvesta 1956 m., o VDR – 1962 m., tačiau 2011 m. buvo sustabdyta. 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą vėl įžiebė diskusijas apie Vokietijos gynybinius pajėgumus.

Gynybos ministras Pistorius leido suprasti, kad negali būti lengva grįžti prie šauktinių. „Turime išsiaiškinti, kaip galime sustiprinti savo ginkluotųjų pajėgų atsparumą, kad užtikrintume taiką ir laisvę“, – sakė jis. Tuo pat metu Vokietijos federalinės jaunimo asociacijos pirmininkė Daniela Broda ragino daugiau pasisakyti jaunimui diskusijoje apie karinę tarnybą ir privalomąją karo tarnybą.

Prisidėdama prie ceremonijos Bundestago pirmininkė Julia Klöckner gyrė Bundesverą kaip „mūsų laisvės apsaugos mechanizmą“ ir pabrėžė glaudų jo integravimąsi į demokratiją. Šiais neaiškiais laikais akivaizdu, kad diskusija apie karinę tarnybą yra ne tik būtina, bet ir esminė Vokietijos ateičiai.